- sūtaika
- sū́taika sf. (1), sutaikà (3b) KŽ; L, J.Šliūp santaika, sutikimas: Tarp juodviejų nėra sutaikos: vis baras, pešas Grk. Kad nėr sū́taikos, tai nė Dievo padėjimo Gs. Nu to laiko abejos šalys gyveno sūtaiko[je] ir laimo[je] S.Dauk. Į namus jau negrįžo nei senovės linksmybė su ramumu, nei sutaika ir meilė V.Piet.
Dictionary of the Lithuanian Language.